škabalda

škabálda scom. (1) 1. LD191(Aln) žr. 1 kabalda 1. 2. LKKII166(Lkm) kas nevikrus, nerangus: Tai škabálda: visada, eidamas pro šalį, atsistos ant kojos Trgn. Tokia jau škabálda šito Petrienė: kaip suksis, ir apivertė su padalka viedrą Jž. 3. Ktk žr. škabarda 1: Tokią gi škabáldą nuspirko – negalės dirbt Trgn. 4. Krd žr. škabarda 2.